rogsoti

rogsóti, rõgso (-ója Ub; N), -ójo; Sut, N žr. riogsoti: 1. I, K, KBII178 Kur rogsái už kampo, eik į trobą! Kv. Vaikinas, šunims vedinas, [nuėjo] prie prūdo, kur tas vilkas rogsojo LTR(Pln). Ieškau, ieškau – pas ciocę berõgsanti, ten nuejusi Trk. Ko tu čia rogsaĩ, ko neini karvės girdyt?! Pgg. Rõgso par dienas kaip kerežis kampe Kv. Rogsók dabar kerčio[je] pasvadinta PP72. Kur karsys, kur vel[nia]s įsako: ar negali numie rogsóti, reiks, a žinai, valkioties! Vkš. ║ prk. be atlydos raginti: Raginu ką, užgulu, kniūpsau, knybau, rogsau (orig. roksau) SD165. 2. Ta da šiandie yra matyti – rõgso toks pilakalnis LKT173(Pgg). Ant ta žeme kana kumet katalikų bažnyčia rogsojo M.Valanč. Išvertę sieną, kaip ne kaip įnešė karališką sostą ir paroglino ant tos vietos, ant katros turėjo rogsoti BsPII19. Kačerga kampe rõgso Kv. ^ Du bėga, du gena, du spokso, du rogso, du kiokso, vienuoliktasis pliekia (jautis) J.Jabl. 3. intr. R būti akyse, matytis, rodytis: Rogso mi kas, styri SD205. \ rogsoti; išrogsoti